Sekminės Šepetoje švenčiamos nuo 1998 m. Šventės idėjos autorė – buvusi Kupiškio kultūros centro Šepetos padalinio darbuotoja Gražutė Valaitienė. Sekminėse dalyvavo įvairaus amžiaus žmonės bei kolektyvai iš Kupiškio, Panevėžio, Biržų rajonų. Prie šios šventės prisidėjo tėveliai, kaimo gyventojai, organizuodami, remdami produktais, talkindami šventės metu.
Šiais metais Sekminės vyko 2 dienas. Pirmąją renginio dieną vaikai (šventės piemenėliai) žiūrovams pristatė meninę programą ,,Sekminės mūsų ir senolių akimis“. Skambėjo Sekminių dainos, sukosi rateliai, atlikėjai grojo mediniais ir akmeniniais skudučiais, buvo prisimintos senovinės kupiškėniškos Sekminių tradicijos. Kol vyko vaikų pasirodymai, mamos kepė gardžią Sekminių kiaušinienę, kurios užteko ne tik šventės dalyviams, žiūrovams, bet ir linksmiausiam jaunimėliui, atvykusiam į diskoteką.
Pasibaigus meninei programai ir pasivaišinus gardžia kiaušiniene, šventės dalyviai dažė kiaušinius. Daugelis stebėjosi, kad kiaušiniai dažomi ne tik per Šv. Velykas ar Atvelykį. Rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad nuo Šv. Velykų iki pat Sekminių senoliai kiaušinius dažydavo kiekvieną sekmadienį ir vis kitokia spalva, o per Sekmines kiaušiniai buvo dažomi žaliai. Buvo išlaikyta tradicija – kiaušiniai spalvingi, dideli ir gardūs, ir net ne vištų, o ančių. Užkūrus laužą dalyviai bei žiūrovai ne tik prie jo šildėsi, bet ir kepė bulves su lašiniais. Vakarop vyko šokiai.
Prisižaidę ir prisilinksminę vaikai paryčiais užmigo, o ryte atsibudę gamino ir virė Sekminių virtinius. Po stiprių pusryčių, kaip ir priklauso (Sekminių dieną kiekvienam pridera suvalgyti bent po 7 virtinius), iš beržo šakų pynėme karvėms vainikus. Nuėję į laukus, kur ganosi Šepetos gyventojų Marytės ir Jono Virbickų karvės, jas vainikavome. Už tai šeimininkė Marytė mūsų piemenėlius dosniai apdovanojo. Tikime, kad karvės visus metus duos daug gardaus ir riebaus pienelio.
Po karvių vainikavimo liko sunkiausia misija – apkaišyti beržų šakomis Šepetos kaimo gyventojų namų duris ar vartelius. Nepraleidome nė vieno namo ar kiemo, stengėmės visus pasveikinti Sekminių proga. Piemenėliai, puošdami kaimo duris, dainavo Sekminių dainas, linkėjo namų šeimininkams, kad karvės duotų daug pieno, vištos dėtų daug kiaušinių, o protėvių dvasios, kurios supasi berželių šakose, saugotų namus nuo blogų akių ar kitokių negandų. Būta labai supratingų šeimininkų, jie kaip ir per Užgavėnes, vaikams į terbas prikrovė saldainių ir kitokių gėrybių.
Visi grįžę į šventės kiemelį pasivaišinome skanėstais, aptarėme šventę, pajuokavome… Vieni vaikai dar suposi ant sūpuoklių, kiti žaidė, o treti patraukė į namus.
Taip praėjo maža, bet prasminga šventė, kurios metu stengėmės išlaikyti Sekminių tradicijas, jas puoselėti ir perduoti kitiems.
kultūros centro Šepetos padalinio
