Federico Garcia Lorca – poetas, dramaturgas, eseistas, straipsnių autorius, lektorius, režisierius, aktorius, muzikantas, dailininkas, asociacijos „Generation of 1927 narys (asociaciją sudaro grupė rašytojų, kurie atsovavo avangardizmo krypčiai literatūroje. Asociacijos nariais buvo Luis Cernuda, Jorge Guillen, Pedro Salinas, Rafael Alberti ir kiti).
Poetas gimė 1898 m. birželio 5 d. Fuentevakere – Piemenų šaltinyje, kaimelyje netoli Granados. ,,Mano vaikystė – kaimas, laukai, piemenys, vienatvė, dangus. Paprasta. Viskas paprasta. Visada stebiuosi, kai kritikai mano eilėraščiuose atranda „drąsią poetinę išmonę”. Jokios išmonės, visos detalės tikslios, o neįprastos jos vien todėl, kad gana retai sutinkamas natūralus sugebėjimas matyti ir girdėti. Atrodytų, kas gali būti paprastesnio…“
Rengdamas spaudai paskutinę savo dramą „BERNARDOS ALBOS NAMAI“ (baigta 1936 m, išleista ‒ 1945 m.) Federico Garcia Lorca paliko antraštę ‒ „apie moterų likimą Ispanijos kaimuose“. Rašytojas teigė, kad ši drama sukurta pagal tikrus vieno ispanų kaimo įvykius.
Įspūdingiausi Lorca kūriniai yra dramos, pripažintos visame pasaulyje. Tiek pjesėse, tiek eilėraščiuose Lorca balansuoja tarp tradicinių dalykų ir modernizmo, tarp mitologijos ir populiariosios kultūros.