„Baltų tautų istorijos ir mitologijos šaknys labai gilios, iš jų semkimės gyvybės sulčių…“
/Marija Gimbutienė/
Paveldėta, išpuoselėta ir įgavusi tradiciją Kupiškyje, jau 18-likti metai iš eilės buvo švenčiama folkloro ir senųjų amatų šventė „Baltų vienybės diena“. Renginių ciklas prasidėjo rugsėjo 20 d. Kupiškio etnografijos muziejuje. Čia pranešimą „Užkalbėjimų tradicija Šiaurės Aukštaitijoje“ skaitė mitologė, hum. mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė (J. Basanavičiaus v. premijos laureatė – 2023 m.). Sutartines giedojo Kupiškio kultūros centro sutartinių giedotojų kolektyvai – „Sakuolės“ ir „Selija“. Po to visi buvo pakviesti paskanauti tradicinės medžiotojų sriubos – bliaukos.
Rugsėjo 21-sios popietę, išnašiai iškėlęs šiaudinius ragus, Rudens Lygiadienio simbolis – OŽYS kupiškėnus kvietė į kultūros centro prieigas, kur šurmuliavo tradicinių amatų meistrai, tautodailininkai ir kulinarinio paveldo puoselėtojai – edukatoriai. Čia darbavosi kupiškėnų meistrai: kalvis – A. Laucius; akmentašys – V. Jasinskas; karpinių meistrė – V. Jurevičienė; juostų pynėja – V. Laužikienė; tekstilininkė – V. Čeknytė; duonos ir sausainių kepėjai iš Subačiaus R. ir K. Paliuliai; naminių sūrių gamintojos iš Laičių kaimo. Panevėžietės mezgėjos ir pynėjos G. Ambraškienė ir A. Virbalienė; vilnos verpėja ir vėlėja iš Anykščių J. Zavišienė; Taip pat svečiai iš Latvijos: Juodojo molio apdirbėjai „Velnini“ iš Daudzevos bei medžio drožėjai iš Talsu. Šventės vedantieji žiūrovus pakvietė į koncertą, kuriame dalyvavo folkloro kolektyvai iš Lietuvos ir Latvijos. Kupiškio kultūros centro folkloro ansambliai – „Kupkėmis“ ir „Selija“ vadovė A. Pustovaitienė; „Jaunimo Ramuva“ ir „Sakuolės“ vadovė D. Palionienė; Folkloro ansamblis „Ašvija“ vadovė E. Ereminė (Mažeikių r.); Jaunimo folkloro ansamblis „Ceiruleits“ vadovė Anna Karkle iš Livani (Latvija); Jaunimo folkloro ansamblis „Žilvita“ vadovė Laima Morkūnienė iš Kaišiadorių; Po koncerto visi buvo paraginti paimti jau degančius fakelus ir rikiuotis eisenai į Kupiškio piliakalnį. Gražiai nuvinguriavo šviečianti ir dainuojanti jaunų žmonių vilkstinė per Kupiškio miestą link mūsų gražuolio piliakalnio. O ant piliakalnio jau laukė ans. „Jaunimo Ramuva“ ragininkai, kurie ragų gaudesiu sutiko Lygiadienio ugnies nešėjus. Nertukus buvo užkurtas laužas su visu šiaudiniu OŽIU-ATPIRKĖJU, pagarbintas ĄŽUOLAS, maldelėmis ir dainomis pagerbta UGNELĖ-GABIJA, kuri šįmet, jau paskutini kartą buvo kuriama lauke.
Po Rudenio Lygiadienio oras jau atšals, kaip ir kupiškėniškame posakyje: „Po Mataušo – vando ataušo“ mat rugsėjo 22-oji ir Mataušo-Alutinio diena. Tai dabar šiaudinę skrybėlę jau reikės ant krosnies mest ir pasiieškot šiltenės kepurės. O ugnelė GABIJA, tegu degs mūsų krosnyse ir širdyse, šidys mus ligi pavasario. Telydi mus TAIKA ir VIENYBĖ!
