– ,,Kasmat, atajus rugsėjo mėnesiui, sunerimus mintis skverbias atgol, unt sanuosius omžius. Šėmat jau 778 matai prajo no to laiko, kai 1236-siais rugsėjo 22 dėnoj, prė Mūšos upas lietuviai ir latviai įrodā vėnybį – sumušdami vokiečių ordino karius ir laimādami Saulas mūšį.
Rudeninaj pusiausvyroj, dienai susilyginus su nakčiu, atgaukim darnų unt kolno, prisimindami ir nulingdami golvas mūsų protėviam – lėtuvių, latvių ir prūsų palikuonim. Sakysta, prūsų nebāra, neteisybā, jė tabāra, tabagyvana mumys, mūsų širdys, genuos, visoj mumí supunčioj gamtoj, kožnan medėly, akmenėly, kalnaly.
Uždagsma ugnį, iekurt uguns sutvirtindami viso pasaulio baltų vėnybį kėp ir tadu, kai amžinoja Nadruvos ugnis rusano ir visų baltų širdis ir protus šildā, vienijo visų genčių žmonas: sėlius, žiemgalius, lėtuvius, latgalius, žemaičius, aukštaičius, kuršius, notangėnus, sembus, lamatiečius, jotvingius, skalvius, pamedėnus, pagudėnus, bartus, varmius, galindus“.
Ant Kupiškio piliakanio, į susirinkusius šventės dalyvius tarmiškai kreipėsi viena iš renginio organizatorių, vedančioji, Kupiškio kultūros centro folkloristė Alma Pustovaitienė.
Lyjant lietui ansambio ,,Kupkėmis“ dalyviui Gintautui Vaitoniui pavyko įkurti aukuro ugnį. Suskambo skudučių sutartinė, kurią atliko Salamiesčio pagrindinės mokyklos folklorinio ansamblio ,,Vijūnytė“ skudutininkai. Buvo pagarbinta šventoji ugnis, vedančiajai skaitant maldą lietuviškai ir latviškai visi susirinkusieji balsiai atkartojo:
– ,,Švintoja Ugnala, Gabija, pakėlk gorų, nelaisk kibirkščių, gabėk, saulalį žadėk. Svēta Uguns, pacelt tvaika, novērstu dzirksteles, dek, saule solījum. Švintoji dėvoita, Gabija, židinio Ugnala, aukuro lėpsnala, šviesk ir šildyk. Svēta dievete, kamīns Uguns, altāra Uguns, spīdēt un siltuma.
Dega Ugnelė, tūta tūta
Dega Gabija, tūta tūta
Piliakalnėly, tūta tūta
Aukštajan kalnely, tūta tūta
Po ąžuolėliu, tūta tūta
Gabija ugnele, tūta tūta
Sukurta žibėki, tūta tūta
Užgobta gabėki, tūta tūta
Stiprinki mumi, tūta tūta
Sujunki mumi, tūta tūta
Protėvių vėlės, tūta tūta
Protėvių galios, tūta tūta
Stiprinkit mumi, tūta tūta
Sujunkit mumi, tūta tūta
Dega ugnelė, tūta tūta, dega Gabija, tūta tūta.
Po maldos ugniai visi folkloriniai ansambliai įsijungė į sutartinių ratą. Skambėjo giedamos, skudučių, ragų, daudyčių ir lumzdelių sutartinės, kurias paeiliui atliko: Kupiškio kultūros centro ,,Kupkėmis“, Rokiškio kultūros centro ,,Gastauta“, Pasvalio P. Vileišio gimnazijos ,,Uzbonels“, Pasvalio kultūros centro Valakėlių skyriaus, Skuodo raj. Ylakių skyriaus ,,Alda“, Biržų kultūros centro ,,Seudela“ ir ,,Dijūta“, Salamiesčio pagrindinės mokyklos ,,Vijūnytė“ ir Kupiškio P. Matulionio progimnazijos ,,Zbitkai“.
Rusenant šventąjai aukuro ugnelei visi buvo pakviesti atlikti Rudens Lygiadienio apeigų prie ąžuolo, kur buvo paaukotas šiaudinis ožys jį sudeginant. Skambėjo ansamlių atliekamos medžių pagarbinimo bei karo dainos, malda dievui Perkūnui ir jo medžiui ąžuolui.
– ,, Didingasai ųžolai, tavy glūdi dievo Parkūno ugnis, virš taví jo ginklai – žaibai, po taví – protėvių kapai. Žaliuok ir bujok iškėlys šakas – savo runkas – dungun, padėk mum – tavo broliam išprašyt iš grėsmingojo ale teisingojo dievo Parkūno – darnos ir vėnybas! Aukojam tau dieve šitų ožį, kėp vaisingumo simbolį, kad ir kitais matais viskas augtų, bujotų ir duotų derlių!“
Grėsmingasis Perkūnas žaibais negrūmojo, bet lietus nenustojo lyti, tad visi buvo pakviesti pasivaišinti karštos bliaukos dubenėliu, kurią piliakalnio papėdėje virė Nijolė Semėnienė. Po to šventė tęsėsi kultūros centre, kur jau buvo įsikūrę amatininkai ir kariai iš Vilniaus Valdovų rūmų bei Kauno Karo Istorijos klubo. Salve iš rankinės viduramžių bombardos buvo pasveikinti visi švntės dalyviai.
Buvo pakrikštytas naujas folkloro ansamblis iš Povilo Matulionio progimnazijos. Jam suteiktas šmaikštus vardas ,,Zbitkai“. Krikštatėvai iš ,,Kupkėmio“ medum vaišino ir rykšte grasino. ,,Zbitkai“ savo vardą įtvirtino dainuodami bei grodami. Koncertą tęsė kiti folkloriniai ansambliai.
Šventė tęsėsi nuotaikingoje vakaronėje su šokiais, dainomis
