Garsus Kupiškio kraštas savo legendomis ir padavimais apipintais piliakalniais ir mitologiniais kalnais. Piliakalnių kalvos, su žmogaus įrengtais gynybiniais įtvirtinimais – buvusi pilies vieta, žmonių gyvenama arba buvusi slėptuvė priešų antpuolių metu. Visiškai kas kita mitologinis kalnas ar alkakalnis. Tai kalvos, susijusios su senąja baltų religija, mitologija, kulto apeigomis, su tam tikromis dievybėmis, mirusiaisiais ar kita baltiška pasaulėžiūra. Šventvietėms dažniausiai buvo pasirenkamos kraštovaizdyje dominuojančios natūralios kalvos. Dažnai netoli tokių šventviečių yra ir kitų archeologijos paminklų, gyvenamųjų ar laidojimo vietų. Kupiškio rajone yra du kalnai susiję su pasakojimais ir padavimais, tai Aukštaičių kaimo Ožiokalnis ir Pajuodupės kaimo Žirgokalnis. Taip pat du alkakalniai, tai Zasinyčių kalnas, vadinamas Dijokalniu ir Gaigalių kaime – Gaidžiokalnis. Turime ir dvi alkų salas, tai Mituvos ežere esantys Didysis Alkas ir Mažasis Alkelis.
Kupiškio kultūros centro mėgėjų meno ir etninės kultūros skyriaus darbuotojos rūpinasi krašto archeologiniu ir mitologiniu paveldu, ant piliakalnių rengia kasmetines talkas. Buvo sutvarkyti Kerelių, Papilių piliakalniai, pradėtas tvarkyti Aluotų-Druskių piliakalnis, rengiamos talkos ir tvarkomas Dijokalnis, kuris vėliau buvo įtrauktas į nekilnojamojo paveldo vertybių sąvadą. Iš naujo atrastas mitologinis Žirgokalnis ant kurio kasmet rengiama Rasos šventė. O šį kartą, gegužės 7 d. folkloro ansamblio „Kupkėmis“ žmonės surengė mitologinio Gaidžiokalnio palabinimo ceremoniją. Pagal išlikusius vietinių žmonių pasakojimus ir kraštotyrininkų aprašus, ant šio kalno „žmonas dėgydavo aukas, o paryčiais girdadavo gaidį, ar tai gaidžius giedunt“. Šis alkakalnis buvo atrastas iš naujo ir paženklintas. Alkakalnio prižiūrėtojas Vilius Šilas čia sukrovė aukurą ir visą laiką prižiūri šią šventvietę bei jos aplinką: išgenėja menkaverčius krūmus, surenka ir sudegina nukritusias medžių šakas, nušienauja netoliese esantį ir Gaigalių piliakjalnį. Šventės metu kupkėmietės giedojo ir šoko sutartines bei ugnies pagarbinimo giesmes, o Panevėžio ramuviečiai, vadovaujami vaidilų Laimučio, Gintaro ir Vėjo, atliko kalno palabinimo bei pagarbinimo apeigas.
Nepamirškime savojo paveldo, savųjų šaknų! Tai mūsų dvasios stiprybė ir išlikimas.
