Šiemet Lietuva mini pirmųjų masinių trėmimų 75 –ąsias metines. 1941 metų birželio 14 d. į atšiaurias Sovietų Sąjungos teritorijas buvo ištremta per 6000 tūkstančius žmonių, iki birželio 19 d. tas skaičius išaugo iki 17 500.
Pirmųjų trėmimų sukaktį kupiškėnai pradėjo minėti jau birželio 13 d. Įdienojus grupė jaunuolių padėjo įgyvendinti grindinio akciją „Mėlynos vosilkos primena“: nuo miesto aikštės iki Kupiškio geležinkelio stoties buvo išpiešti 75 rugiagėlių žiedai su istorinės datos įrašu ir tremtinių dainos „Jei ne auksinės vasaros“ dainos žodžiais. 18.00 val. Kupiškio bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už Lietuvos tremtinius, po mišių žmonės rinkosi į miesto aikštę, kur aštuntą valandą vakare įsijungė į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos inicijuotą akciją „Juodasis birželis“. Gyventojai buvo raginami tremčių atminimui aikštėse ar geležinkelio stotyse iš degančių žvakučių sudėlioti žodį LIETUVA. L. Stuokos-Gucevičiaus aikštėje mūsų tėvynės vardą iš degančių žvakelių sudėliojo Kupiškio jaunimas, na, o iš vyresniųjų atsineštų žvakių buvo sudėta širdis. Visi susirinkusieji neskubėjo skirstytis, tad Gedulo ir Vilties dienos minėjimo renginių organizatorės Vilijos Morkūnaitės paraginti dalijosi savo asmenine patirtimi, susijusia su šia istorine diena
Birželio 14 dienos renginiai vėl prasidėjo miesto aikštėje. Čia vyko istorinės atminties valanda. Renginio vedėja Vilija Morkūnaitė kalbėjo, kad istorija niekuomet nuo mūsų nenutolsta negrįžtamai, lemtingais momentais mes visi turime daryti svarbius pasirinkimus, visi turime atsakyti į klausimus: kas yra valstybė, kas yra tėvynė ir ko ji mums verta? Vėliau pirmą kartą viešai buvo perskaitytos 1941 m. birželio 14 d. ištremtų kupiškėnų pavardės. Tokių asmenų buvo 101. Iš to juodojo sąrašo atminimo valandoje dalyvavo kupiškėnas Julius Skemundris, ištremtas į Sibirą dešimties metų. Ištremtųjų pavardes skaitė gimnazistai, tremtinių dainas atliko Kupiškio kultūros centro mišrus BOČIŲ choras, vadovaujamas Vandos Dičkienės. Gimnazistas Gedmantas Juozėnas perskaitė poeto Vinco Mykolaičio –Putino eilėraštį TREMTINIAI, kurį poetas parašė 1941 m. birželio 20 d.
Vėliau visi susirinkusieji buvo pakviesti aplankyti ir uždegti atminimo žvakeles visose su šia istorine data susijusiose vietose. Grupė buvusių tremtinių ir miestelėnų nuvyko į Kupiškio geležinkelio stotį, kurioje 1989 m. buvo atidengta paminklinė lenta tremčių atminimui. Čia taip pat spontaniškai žmonės ėmė dalintis prisiminimais, išgyvenimais. Vėliau nukeliauta ir prie vadinamojo Varležerio, kur 1999 m. atidengtas skulptoriaus Henriko Orakausko paminklas Algimanto apygardos partizanams. Vyresnės kartos žmonės ir čia dalijosi prisiminimais apie skaudžias rezistencinės kovos patirtis. Senosiose miesto kapinėse gėles prie Nepriklausomybės paminklo padėjo jaunieji šauliai.
Vakare Kupiškio kultūros centro Vitražų salėje vyko baigiamasis pirmųjų masinių trėmimų atminimui skirtas renginys.
Vakaro vedėja Vilija Morkūnaitė pateikė keletą istorijos faktų apie tą atmintiną tolimąjį birželį. Istorikai yra pateikę skaičiavimus, kaip atrodė šiurpioji trėmimų statistika: kokių visuomenės sluoksnių atstovai pirmiausia buvo tremiami. Tarp pirmųjų tremtinių nemažai būta mokytojų. Kviesdama savo įžvalgomis pasidalinti istoriką Aurimą Martinką, vakaro vedėja klausė: kodėl okupantams buvo pavojingi mokytojai ir kaip paaiškinti dabartinį mokytojo visuomeninio statuso nuvertėjimą.
Kitu vakaro akcentu tapo 1941 m. žudynių prie Panevėžio cukraus fabriko fakto priminimas, juolab, kad tąsyk iš 19 nužudytųjų, 15 buvo kupiškėnai.
Vakaro vedėja pakvietė surinkta informacija šiuo klausimu pasidalinti Kazį Stančiką. Kalbėtojas trumpai apibūdino kiekvieną nužudytą asmenį, pateikdamas informacijos, kokie tai buvo žmonės: kokio amžiaus, kokių profesijų ir kodėl buvo įkalinti. Vakaro metu pasakytas kalbas paįvairino V. Morkūnaitės iššifruotos Kupiškyje gyvenančios buvusios tremtinės Bronislavos Urbonaitės-Mikalauskienės įdainuotos tremties dainos. Jas atliko Aušra Uldukienė, Asta Remeikienė, Vytautas Knizikevičius ir Raimundas Gurklys.
Baigiamuoju vakaro akordu tapo režisieriaus Audriaus Juzėno sukurto vaidybinio filmo EKSKURSANTĖ peržiūra. Tai pirmasis vaidybinis filmas sukurtas tremties tema.
Kupiškio kultūros centro režisierės V. Morkūnaitės informacija
Nuotraukos: K. Vaižmužytės ir V. Žiūkaitės
