Šių metų Gedulo ir Vilties dienos minėjimo renginiai (režisierė Vilija Morkūnaitė) prasidėjo birželio 12 d. tradicinėmis Šv. Mišiomis Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje. Po pamaldų, kurių metu buvo prisiminta Lietuvos tremtinių kančia, tikinčiųjų bendruomenė išėjo į šventorių, kur malda ir giesme pagerbė kupiškėnų tremtinių atminimą. Prie paminklo, sukurto iš tremtinių ir politinių kalinių antkapinių plokščių, vietinių švelniai vadinamo „tremtinių kalneliu“, buvo padėta Lietuvos vėliavos spalvų gėlių puokštė, uždegtos atminimo žvakelės. Masinių trėmimų į Sibirą pradžios minėjimas tęsėsi ir birželio 13 d. Šios dienos vakare, 21 val. kupiškėnai buvo kviečiami į Kupiškio geležinkelio stotį, kur vyko vigilija „Paskutinė laisvės naktis“. Birželio 13 d. minėjimui buvo pasirinkta ne atsitiktinai, ši diena prieš 81 – erius metus buvo paskutinė laisva naktis Lietuvos piliečiams, nes jau birželio 14 dienos apie antrą, trečią valandą nakties prasidėjo trėmimai.
Kupiškio geležinkelio stotyje buvo tęsiama tradicinė nacionalinė akcija „Ištark, išgirs, išsaugok“, kurios metu skaitomos tremtinių pavardės. Šį kartą buvo perskaitytos 1941 m. ir 1952 m. (šiemet šių metų trėmimams sukanka 70 metų) kupiškėnų tremtinių pavardės. Pavardes skaitė Kupiškio KC direktorė Jolita Janušonienė, KC direktorės pavaduotoja kultūrai Rasa Gudonienė, mokinės Ūla ir Ugnė, gimnazistės Vaiga, Austėja ir Emilija, Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokytojos Inga ir Zita, miestelėnai Lina, Donata ir Sigita. Renginyje Vilties temą akcentavo muzikuojantys jaunosios kartos atstovai: Kupiškio KC Jaunimo Ramuvos sambūrio nariai (vad. Daiva Palionienė), Kupiškio KC Subačiaus padalinio jaunimo grupė „Miksas“ ir jos vadovas Darius Jakštonis, dainuojamąją poeziją gitara pritariant Dariui Jakštoniui atliko atliko KC Subačiaus padalinio solistė Dalė Virbickienė, legendinę Andriaus Mamontovo dainą „Laužo šviesa“ ir jaunimo pamėgtą dainą „Rudens naktis sustojo“ sudainavo Kupiškio KC Noriūnų padalinio solistė Adelė Matukaitė (vad. Alida Kacinauskienė). Kupiškio jaunimo centro atstovai Tomas Urbanovičius sudainavo G. Paškevičiaus dainą „Mano kraštas“, o Fausta Balčiūnaitė atliko simbolinę dainą „Aštuoni karžygiai“ iš grupės „Skylė“ repertuaro. Vidiniam susikaupimui visus sutelkė Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijos klebono Mindaugo Kučinsko žodis. Jo vedini susirinkusieji sukalbėjo maldą „Sveika, Marija“. Renginio metu buvo prisiminta ir Ukrainos tragedija. Abiejų tautų – lietuvių ir ukrainiečių patirtus istorinius išgyvenimus simbolizavo du žolynų vainikai, papuošti tautinių vėliavų spalvų kaspinais. Vigilijoje „Paskutinė laisvės naktis“ dalyvavo ir Kupiškio jaunieji šauliai (vadas Darius Baronas), vėliau jie drauge su kitais jaunais žmonėmis uždegė geležinkelio stoties perone žvakeles. Buvo padėtos gėlės ant bėgių bei prie paminklinės lentos, esančios ant stoties pastato sienos. Akistatos su istorija atmosferą padėjo sukurti ant benzino cisternų sąstato projektuojamos tremtinių fotografijos, mokinių piešiniai, buvo parodytos ištraukos iš dokumentinio filmo apie 1989 m. į Lietuvą pargabentus tremtinių palaikus. Vigilija baigėsi bendru visų susirinkusiųjų pasidainavimu. Skambėjo Kupiškio KC Bočių choro vedamos dainos (vad. Rasa Rugaitytė). Vakaro vėsą „šildė“ karšta arbata, o laisvo ir saugaus gyvenimo skonį priminė be galo skani košė, kuria buvo vaišinami susirinkusieji.
Birželio 14 d. vidudienį vyko dar viena prasminga Gedulo ir Vilties dienos minėjimui skirta akcija. Renginio režisierė Vilija Morkūnaitė prie paminklinės pokario rezistentų atminimui skirtos plokštės, esančios miesto aikštėje, susitiko su P. Matulio progimnazijos antrokais bei jų mokytoja Ale Songailiene. Jaunieji kupiškėnai aplankė atmintinas vietas, padėjo gėlių puokštes bei uždegė atminimo žvakeles, drauge klausėsi ir su šiomis vietomis susijusios istorijos. Senosiose miesto kapinėse, prie Nepriklausomybės paminklo jaunų kupiškėnų laukė Lietuvos Šaulių Sąjungos Kupiškio S. Lozoraičio 505 kuopos vado pavaduotojas Mindaugas Venslavas. Jis vaikams papasakojo paminklo sukūrimo, bandymo sunaikinti ir paminklo atkūrimo bei restauravimo istoriją. Vaikai perskaitė visus užrašus, esančius ant paminklo, sužinojo, kokio aukščio yra pats paminklas (2 metrai po žeme ir 4 virš žemės), kiek savanorių palaidota paminklo teritorijoje. Bet svarbiausia tai, kad mažieji kupiškėnai sužinojo svarbius Lietuvos ir Kupiškio istorijos faktus ir patys įsipareigojo būti geresniais, doresniais, atsakingesniais, nes didelė Taika prasideda nuo asmeninės taikos, didelį Gėrį sukuria gerumo grūdeliai… Atmintinų vietų lankymas baigėsi Lietuvos himno giedojimu.
Nuoširdi padėka visai talkininkų komandai: Kristinai, Dalei, Milei, Algiui, Robertui, Ingridai, KC administracijai. Nuoširdus dėkui kolegei Vaidai ir „Kupiškėnų studijai“ už istorijai išsaugotas renginio akimirkas.
