Stebuklingas receptas nepavargti ir būti geros bei darbingos nuotaikos yra gebėjimas darbą atskirti nuo poilsio. O pailsėti tiesiog būtina norint nesusirgti tokiomis nervinėmis ligomis kaip depresija ar kitos. Žmogus privalo rasti laiko sau, išeiti pasivaikščioti, su bičiuliu pasižiūrėti filmą ar kitaip atsipūsti, pailsėti individualiai pagal kiekvieno norus ir galimybes. Pabėgti nuo kasdienės rutinos nusprendė ir Kupiškio rajono kultūros atstovai. Iškratę pinigus iš asmeninės, saugiai paslėptos kojinės, kultūrininkai išskubėjo savaitgalio praleisti kelionėje Ryga – Talinas – Stokholmas. Šios kelionės tikslas buvo pabendrauti, visiems labiau susipažinti, pamatyti didžiuosius miestus kalėdiniu laikotarpiu, pasisemti naujų idėjų ir puikiai praleisti laiką.
Kelionė prasidėjo 5 val. ryto iš Kupiškio. Pusiau pramerktomis akimis, bet su plačia šypseną į autobusą vienas po kito skubėjo keliauninkai iš Subačiaus, Juodpėnų, Adomynės, Šepetos, Alizavos, Salamiesčio, Naivių, Laičių, Kupiškio. Pirmasis sustojimas buvo Estijos sostinėje. Čia didingai stūkso miesto gynybinė siena, kuri yra vienintelė likusi Baltijos šalyse. Jos dėka galėjome pamatyti kaip per šimtmečius išsiplėtė Talinas. Mieste plačiai paplitęs granitas kaip statybinė medžiaga, kuri suteikia pastatams dar daugiau didingumo. Šalia įėjimo į Talino senamiestį mus pasitiko Storosios Margaritos bokštas. Einant akmenimis grįstu taku akis traukė miesto amatininkų bei Juodagalvių (nevedę turtingi vyrai) gildijos pastatai. Apsilankėme ir kalėdinėje mugėje miesto centre. Joje tvyrojo karšto vyno su prieskoniais kvapas, buvo galima įsigyti įvairių siuvenyrų su Estijos atributika, rankdarbių, skanumynų. Po praleistų keletos valandų Taline, pajudėjimo link kelto – kruizo. Ten jau mūsų laukė didžiulis jūros bangų skrodėjas keltas „Victoria“. Įsikūrę kajutėse pradėjome pažindintis su keleiviams teikiamomis paslaugomis. „Victorijoje“ yra ne vienas restoranas, kvepalų, maisto prekių parduotuvių, vaikų žaidimo kambarys, bei baras, kuriame rodomos šou programos. Mus sužavėjo atlikėjų profesionalumas, aplinka, o vyrus maloniai nustebino kabaretas vakarinėje programoje. Smagiai pasišokę pradėjome jausti „jūros malonę“, todėl vieniems vakaras baigėsi nei neprasidėjęs, nes teko pasiduoti jūros ligai. Rytojus išaušo niūrus ir gražųjį Stokholmą pasitikome su lietumi. Tądien jūra buvo nerami ir baugino sergančiuosius jūros liga, tačiau pamažu lietus nurimo ir oras tapo geras tęsti kelionei po Švedijos sostinę. Miestas pastatytas ant salų bei pusiasalių, todėl jame daug gražių tiltų, tiltelių. Čia galima pamatyti ne tik minias turistų, bet ir karališkuosius rūmus, kurių kieme matyti teko pamatyti jau penkis šimtus metų besitęsiančią tradiciją, tai karališkosios garbės sargybos pasikeitimas. Ceremonija vyksta iškilmingai ir vienas būrys garbės sargybos pakeičia kitą. Mieste išties daugybę objektų, kurie priverčia turistą netekti amo, vienas jų laivo „Vaza“ muziejus. Didingas laivas pastatytas Švedijos karo laivynui, karaliaus Gustavo II Adolfo užsakymu. Tačiau jį ištiko „Titaniko” likimas ir jau per pirmąją kelionę 1628 m. nuplaukęs kiek daugiau nei 1 kilometrą nuskendo. Šalto vandens srovės padėjo laivui išsilaikyti ir po 333 metų buvo ištrauktas į sausumą. Kasmet įspūdingo laivo „Vaza“ suplaukia pažiūrėti daugybė turistų. Po turiningos eskursijos Stokholmo mieste ir senamiestyje, jūros keliu pajudėjome link tėvynės. Sustojome apžiūrėti „braliukų“ ir vienos gražiausių sostinių Europoje – Rygos. Kadangi Ryga yra pirmosios dekoruotos eglutės sostinė, tai atvykę į ją galėjome įsitikinti, kad eglučių (ir ne vienos) puošimui gyventojai nestokoja nei fantazijos, nei laiko. Naktiniame kalėdinių žibintų, lempučių šurmulyje mėgavomės artėjančių švenčių jausmu, grožėjomės medinėmis ir tradicinėmis eglutėmis, apsilankėme kalėdinėje mugėje miesto centre.
Savaitgalis praskriejo ypač greitai, nes buvo nepaprastai linksma ir įdomu. Nuoširdžiai dėkojame puikiam gidui Nerijui iš Panevėžio, kuris mokėjo sudominti, įdomiai pasakojo ir buvo draugiškas visam kelionės kolektyvui.
kultūros centro informacija
