Vasara – metas kuomet bene visi žmonės skuba į taip lauktas atostogas, nori atsipalaiduoti nuo darbų ir puikiai pailsėti. Tačiau, šaltasis metų laikas, žiema, daugumą panardina į darbus, bet tuo pačiu suteikia galimybę susikaupti ir paklysti apmąstymų keliu. Iškart po pačių laukiamiausių žiemos švenčių atskuba Lietuvai ypatingai svarbios datos. Pirmoji jų – sausio 13 – oji.
Kupiškio savivaldybės kultūros centras sausio 12-ąją sukvietė Kupiškio rajono mokymosi įstaigas, Kupiškio Kupos pradinės mokyklos mokinukus, P. Matulionio progimnazijos moksleivius ir Kupiškio L. Stuokos – Gucevičiaus gimnazistus į vaidybinio filmo „Mes dainuosim“ peržiūrą. 1991-ųjų sausio 13 d. įvykių atminimui skirtas filmas sulaukė dviejų aklinai pilnų salių. Moksleiviams ir pedagogams filmą pamatyti buvo galima 10 val. ir 12 val. Kupiškio miesto gyventojams ir svečiams filmas buvo rodomas vakarop. Jam pasibaigus salėje tvyrojo tyla… Vieni prisiminę kraupius įvykius, vieną po kitos, braukė sūrias ašaras, kiti buvo nustebę, o mažieji išsigandę. Natūralu, kad prisiminus tokius įvykius sukyla pačios įvairiausios emocijos. Sunku, o gal net beprasmiška klausti, kaip tauta pasielgtų šiandien. Nes juk visiems norima, kad 14 aukų „duoklė“ laisvei – būtų amžina. 19 val. kupiškėnai buvo kviečiami prisidėti prie pilietiškumo sambūrio „Būkime kartu“ ir drauge susitikti prie atminimo laužo, lauko kino ekrane pasižiūrėti demonstruojamą 1991 m. istorinių įvykių siužetą. Susirinkusieji dalinosi prisiminimais, vaišinosi arbata, o stebėdami degantį laužą mintyse dėkojo už iškovotą laisvę.
Sausio 13 – osios rytas prasidėjo nuo pilietinės tradicijos. Prie namų, įstaigų, mokyklų didingai plevėsavo trispalvė, o languose sužibėjo akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“ žvakelės. 17.30 val. Vitražų salėje vykusiame minėjime „Būti laisvėje“ susirinko tie, kurie norėjo išreikšti pagarbą 1991 m. žuvusioms aukoms. Atvykusiuosius pasitiko gimnazistai, kurie įteikinėjo svečiams neužmirštuolės žiedus. Minėjimo renginyje kūrinius atliko Kupiškio kultūros centro mišrus choras „Bočiai“ (vad. Vanda Dičkienė), L. Stuokos – Gucevičiaus gimnazistų ansamblis (vad. Asta Remeikienė). Savanorių jaunuolių grupė pristatė sausio 13-osios įvykių chronologiją. Netrukus scenoje pasirodė gyvieji liudininkai: Rimantas Bimbiris, Igoris Parfionovas, Aleksas Zuoza. Jie pasidalino prisiminimais, išgyvenimais, atsakė į žiūrovų klausimus. Visi jie vienbalsiai kartojo: „Kad ten reikėjo važiuoti… klausimas nekilo“. Renginio vedančioji Vilija Morkūnaitė pakvietė kupiškėnę, daugumai žinomą puikią žurnalistę Virginiją Juškienę, kuri 1991 m. sausio 16 d. „Kupiškėnų minčių“ numeryje, skirtingai nei jos kolegos, aprašinėję „karštus“ įvykius, nusprendė pasikalbėti su dekanu Klemensu Gutausku apie amžinąsias vertybes: moralę, dorą, vidinę rimtį ir ištvermę. Ji sakė: „Žurnalistas – visuomenės narys. O man visuomet buvo svarbi mūsų kultūra“. Laisvės gynėjų dienoje kalbą sakė LR seimo narys Vytautas Saulis, kuris kupiškėnams linkėjo taikos. Renginio finale, skambant kanklių melodijoms, kurias atliko kanklių ansamblis iš Kupiškio meno mokyklos, „Bočių“ choras su visais susirinkusiaisiais užtraukė dainą „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“.
„Didvyriu gali ir nebūti , bet piliečiu būti privalai“
centro informacija
