Skip to main content
Apžvalgos

Sauliaus Mykolaičio 50 – mečio šventė „Nieko nepasakyta…“

By 19 sausio, 201621 gegužės, 2016No Comments

Metai, tai laiko tarpsnis, kuris vieniems prabėga žaibišku greičiu. Būna ir tų, kurie atsidusdami sako kada pagaliau jie baigsis. Tačiau, kas Jums yra dešimt metų? Neapsakomai daug ar tik lašas jūroje? Būtent tiek laiko šioje žemėje gyvai nebeskamba režisieriaus, dainų autoriaus ir dainuojamosios poezijos atlikėjo Sauliaus Mykolaičio dainos.

Sausio 19 d. Kupiškio savivaldybės kultūros centro ir jo padalinių atstovai išvyko į Vilnių. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyko vakaras, skirtas Sauliaus Mykolaičio 50-mečiui, „Nieko nepasakyta…“ Jo metu garbingai pristatytas autoriaus režisuoto spektaklio „Mažasis princas“ 10 metų jubiliejus. Todėl scena buvo papuošta šio spektaklio scenografijos motyvais. Jaukaus atminimo renginyje dalyvavo atlikėjo buvę kolegos, bičiuliai, gerbėjai ir geriausių bardų laureatai (Nuo 2007 m. teikiamos Sauliaus Mykolaičio premijos jauniems dainuojamosios poezijos kūrėjams, skleidėjams.) Natūralu, kad gimimo šventėje esame įpratę būti su savais žmonėmis, šeima, o jų dovanos būna pačios šilčiausios ir mieliausios. Šventės metu, kūrinius tėčiui į aukštybės, paskleidė muzikai artimai atsidavę dukra Justė Mykolaitytė ir sūnus Adomas Mykolaitis. Renginį vedė buvęs geras S. Mykolaičio bičiulis Alvydas Šlepikas, dainuojamosios poezijos kūrinius atliko: Andrius Bialobžeskis, Marius Salynas, Gabrielė Malinauskaitė, Domantas Razauskas, Ieva Narkutė, Mindaugas Ancevičius ir grupė, Artūras Dubaka, grupė Baltos Varnos, Marius Jampolskis, Gytis Ambrazevičius, Gediminas Storpirštis, Ainis Storpirštis. Eiles skaitė Rimvydas Stankevičius ir Aidas Marčėnas.

Nepakartojamai jautriai nuskambėjo visos dainos, išsakyti žodžiai. Organizatoriai nenorėjo žiūrovus sugraudinti ar liūdinti, viskas buvo pateikta subtiliai su humoro prieskoniu. Vakaras buvo puikus. Jo metu kultūros srities atstovai ne tik puikiai atsipalaidavo, prisiminė režisierių, dainuojamosios poezijos atlikėją, bet ir pasisėmė naujų idėjų.

Gyvenimas per trumpas, kad visuomet liūdėtumėm ir tai, kas neišgydoma privalo būti išgyventa.

 
Kupiškio
kultūros centro informacija
kkc

Author kkc

More posts by kkc
Eiti prie turinio