
Mūsų jau nebestebina, kai eidami Vilniaus gatvėmis, akmenimis grįstais keliais, sutinkame užsienio kalbomis šnekančius turistus ar dailias lietuvaites įsimylėjusius užsieniečius. Aplinkui mus, kiekvieną dieną šmiruoja vitrinos, reklamos pasidabinusios įvairiomis: „Open“, „Coffee“ iškabomis, o užėję į jas galime klausytis „importinių“ dainų. Vienok, mūsų gyvenime egzistuoja ir kita kalba – šokio. Tai tobulas jausmų ir emocijų išreiškimo kamuolys, kuris be žodinės…













