Užgavėnės – paskutinė mėsėdžio diena, žiemos palydų, žiemos išvarymo, daugelio dar vadinama vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo švente. Ji buvo žinoma net ir pagonybės laikais. Seniau ji vadinta Ragučio švente. Pagal seną tradiciją Užgavėnės turėtų būti švenčiamos net 8 dienas (pradedant sekmadieniu. Na, o tikroji Užgavėnių diena – 46-oji diena prieš Velykas. Dabartiniai Užgavėnių papročiai – tai senovėje buvusių šventės apeigų, kuriomis būdavo siekiama nulemti derliaus gausumą, mūsų dienas pasiekusi dalis. Tą dieną pagal tradiciją niekas nedirba, tad šią dieną visi sutiko Bakšėnų kaimo bendruomenėje. Renginys prasidėjo blynų kepimu, bei arbatos virimu, vėliau skambant gražioms armonikos melodijomis visi rateliu šoko tradicinius Užgavėnių šokius. Alizavos, Kupiškio, bei Bakšėnų komandos rungėsi, dėl gražiausios Morės gamybos. Po žaidimų visi susirinkusieji rinkosi klausytis LASS Kupiškio vokalinio ansamblio, bei kolektyvo Prie Kupos. Visi užsigavėjo, bei davė pažadą nevalgyti mėsos iki Velykų.
Alizavos kultūros namų mėgėjų meno kolektyvų vadovas
Rimvydas Kirstukas
