Atstovauti Lietuvą, aukštaitiškų kaukių ir Užgavėnių tradicijų buvo pakviestas Kupiškio kultūros centro folklorinis ansamblis „Kupkėmis“ vadovė Alma Pustovaitienė. Kupiškėnai dalyvavo visuose trijų dienų festivalio renginiuose: kaukių parodose, kaukių vaikštynėse atskiruose Vecumnieki rajono miesteliuose, teatralizuotuose kaukių koncertuose, kaukių konkurse bei eisenoje ir Metendiena – festivalio baigiamojoje šventėje. Apie Užgavėnių ir Pelenų dienos tradicijas Kupiškio krašte surengtoje konferencijoje pranešimą skaitė Alma Pustovaitienė, taip pat demonstravo ir sukurtą filmą „Kupiškėnų Užugavėnios“. Šioje konferencijoje apie Latvijos regionų kaukių tradicijas pranešimus skaitė etnologai iš Rygos. Labai įdomų pranešimą apie Marių tautelės (Rusija) Užgavėnių (jų kalba „Šorikoil“) tradicijas skaitė Andrejus ir Olga Dorožniki iš Rusijos. Apie Lietuvos regionų Užgavėnių tradicijų skirtumus pranešimą skaitė Kauno VDU docentas, profesorius Arūnas Vaicekauskas.
Kaip visada, kiek tenka dalyvauti Latvijoje rengiamuose etnografiniuose renginiuose, taip ir šį kartą nebuvome nuvilti. Puikiai organizuotas renginys, labai daug jaunimo dalyvauja tiek persirengėliais ansambliuose, tiek gelbsti šefuojant gidais atvykusius svečius. Mes, lietuviai, tikrai jautėme pagarbą mūsų tradicijoms ir tiesiog mūsų tautai. Na o patį didžiausią įspūdį kupkėmiečiams paliko viešnagė pas latvių pirtininkus – latviškų pirčių tradicijų puoselėtojus Aelitą Vildę ir Jurį Batnas. Tai nuostabūs žmonės, maždaug per penkerius metus surinkę daugybę pirties papročių ir tradicijų, pastatę ir įkūrę puikias tradicines latviškas pirtis. Čia vyksta teorinė bei praktinė pirties edukacija, organizuojami seminarai ir konferencijos, priimamos lankytojų grupės iš daugelio šalių. Pirčių šeimininkai net padovanojo savo išleistą knygą „Tauta, kas aicina pirti Dievu“ (Tauta, kuri ateina į Dievo pirtį).
Pilni įspūdžių, sutikę ir paminėję 500-tąjį „Kupkėmio“ koncertą, šiek tiek pavargę bet pakylėti, kupkėmiečiai grįžo namo, švęsti savosios tautos šventės – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos. Tiesa, jau ir iš vakaro, Latvijoje buvome sveikinami didžiosios mūsų šventės proga.
