Surinko žemė šilumą delnų,Nuslydo žolynais,Šalnos drabužis baltas.Ir medžiai tie – be rūbų,Tarsi atsikvėpt sustojo,O aš, per lapų auksą brisdama,Dar vardą vasaros kartoju. Genovaitė Koriznienė Saulėtą rudens popietę Šepetos bibliotekoje susirinkome į literatės Genovaitės Koriznienės poezijos knygos „Skrendančio paukščio tyloj“ pristatymą. Tai jau antroji jos eilėraščių knyga. Malonu, kad autorė mielai sutiko savo mintimis pasidalini su Šepetos kaimo bendruomenės…
Read More