…dėl ko Saulala vis kasryt labjau pramiega, o vakari unksčiau gultų aina?
O tai dėl to, vaikėliai, kad Saulalį, katrų nukala dieviškasai kolvis – Kavolius ir katro tėp skaisčiai par visus matus švietā ir šildā, ištiko didala bāda. Jų pavogė devyngalvis slibinas ir tumsian pasauly, didalaj skrynioj užkavojo ir nėt devyniais zomkais užrakino.
Dabar raikia, kad žmonas, burtais, apeigom ir visokiais maginiais veiksmais sukurtų Visatų iš naujo, kad suteiktų tom Kavoliui sveikotos ir jėgų, o jus jimtų ir numuštų tos zomkus ir išvadot Saulalį…
(mitas „Devyngalvis slibinas pavagia Saulę“ kupiškėnų tarme)
Šį kartą pabandėme prisiliesti prie Advento bei Žiemos Saulėgrįžos papročių ir apeigų: žaidimų, dainų ir burtų, kuriais mūsų protėviai, šventai tikėdami jų veiksnumu ir pagalba, mėgindavo susigrąžinti pavargusią Saulelę. Ir jiems pavykdavo… Tikėkime, kad pavyks ir mums.