Apie mus

12779122_480157315525505_6164695679322382134_o

Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro pagrindinė funkcija yra kupiškėnų laisvalaikio užimtumo organizavimas, profesionalaus meno ir kultūros sklaida, etnokultūros paveldo išsaugojimas ir puoselėjimas, mėgėjų meno kolektyvų pasiūlos įvairovė, jų meninio lygio ir meistriškumo kriterijų realizavimas.

Kūrybiniai darbuotojai nuolatos ieško naujų finansavimo srautų per įvairius kultūros rėmimo fondus, ES paskelbtas programas, VVG projektus.

Istorija

Dar tarpukario metais Kupiškyje daugiausia kultūrinių renginių vykdavo J. Apšegos (,,Aušros“) salėje. Čia rodyti kino filmai, buvo statomi scenos veikalai, koncertuodavo chorai, vykdavo įvairūs susirinkimai. Salėje tilpdavo iki 300 žmonių. ,,Aušros“ salė visuomeniniams renginiams naudota ir pokariu, čia pasirodydavo vietiniai gastroliuojantys meno kolektyvai.

1948 m. Kupiškio aps. Vykdomojo komiteto pirmininkas Petras Silickas paruošė projektą atstatyti buvusį sinagogos pastatą (iš jo buvo likusios tik sienos) ir pritaikyti kultūros įstaigų poreikiams. Naujieji Kupiškio r. kultūros namai buvusioje Sinagogoje atidaryti 1950-07-20. Žiūrovų salėje buvo apie 360 vietų. Tame pačiame pastate vėliau įsikūrė ir muziejus, biblioteka, rajono kultūros skyrius. Rajono miesteliuose ir didesniuose kaimuose tuo metu veikė klubai-skaityklos. Apie 1957-1958 m. jie buvo panaikinti ir vietoje jų kūrėsi kultūros namai. Rajoniniai kultūros namai tapo svarbiu miesto ir rajono kultūrinės veiklos centru, čia kūrėsi nauji meno saviveiklos kolektyvai. 1950 m. kultūros namų saviveiklininkai dalyvavo pirmoje po karo respublikinėje dainų šventėje. Nuo tada kupiškėnai buvo visų respublikinių ir pasaulio lietuvių dainų švenčių dalyviai. Susibūrė brandūs meno saviveiklos kolektyvai. Jiems vadovavo gabūs kolektyvų vadovai chorvedžiai: A. Driukas, V. Zinkevičius, V. Vesalauskienė, E. Mackelienė, R. Lukoševičius. Choreografai: F. Lukšys, R. Survilaitė, G. Ignatjeva, V. Augustavičienė, V. Sagulina, S. Kazlauskas, A. ir R. Andziuliai. Pučiamųjų orkestrų ir kaimo kapelų vadovai: J. Simaška, L. Vaitkus, J. Jašmanavičius, T. Raižė, D. Ilčiukas, R. Žadeikis, B. Glemža, R. Lukoševičius. Dramos mylėtojus būrė R. Morkūnas, I. Kurklietytė, D. Žadeikienė. Šiuose kultūros namuose 1966-09-10 įvyko teatralizuoto spektaklio premjera ,,Senovinės kupiškėnų vestuvės“ (režisierius P. Zulonas). Šis spektaklis pelnė išskirtinį Lietuvos žiūrovų, kultūros specialistų įvertinimą, buvo suvaidinta virš 660 spektaklių – tai išskirtinis kultūros reiškinys mūsų šalyje. Apie 1964 m. žiūrovų salė padidinta iki 390 vietų.

Nors 1975 m. prie kultūros namų buvo pristatytas priestatas su erdviu holu ir sanitariniais mazgais, tačiau išaugusių kultūros namų, rajoninės bibliotekos ir muziejaus poreikių pastatas nebetenkino. 1976-06-23 LTSR Ministrų Taryba potvarkiu Nr.402 pritarė Respublikinio tarpkolūkinių organizacijų susivienijimo iniciatyvai Kupiškyje pastatyti 400 vietų turinčią salę žiūrovams kultūros namus. Projektą paruošė Miestų statybos i-to Kauno filialas (arch. R. Kamaitis ir R. Ruškys). Naujieji kultūros namai kairiajame Kupos krante pradėti statyti 1980 m. vasario mėnesį. Juos statė Kupiškio rajono tarpkolūkinė statybos organizacija. Paaiškėjus, kad darbai vyksta be TSRS Ministrų Tarybos leidimo (objekto sąmatinė vertė buvo daugiau kaip 1 mln. rublių), statyba buvo sustabdyta. Vėliau pavyko ją atnaujinti. Įrengti (pirmas toks atvejis LTSR) naujieji kultūros namai atidaryti 1983-12-03 (interjero autorius A. Kybrancas, vitražai E. Valiūtės, keramika A. Ličkutės ir A. Lauciaus, šviestuvai, sietynas – K. Simanonio). Senieji kultūros namai palikti bibliotekai.

1985 m. rajone buvo 4 zoniniai kultūros namai: Alizavos, Subačiaus, Skapiškio ir Šimonių bei 11 kaimo kultūros namų: Adomynės, Antašavos, Juodpėnų, Pyragių, Noriūnų, Rudilių, Migonių, Salamiesčio, Subačiaus mstl., Lukonių, Šepetos. Atkūrus nepriklausomybę, visoje respublikoje vyko klubinių įstaigų restruktūrizacija. 1999 m. rajoniniai kultūros namai tapo Kupiškio kultūros centru, o kaimo kultūros namai – laisvalaikio centrais. Iš pradžių Kupiškio kultūros centras tik metodiniame lygmenyje vadovavo kitoms klubinėms įstaigoms, tačiau Kupiškio rajono savivaldybės tarybai sujungus kultūros ir švietimo skyrius, kultūros centrui perėjo ir administracinio valdymo funkcijos.
                   Kupiškio r. kultūros namams vadovavo daugiau nei  30 žmonių. Ryškiausius pėdsakus paliko direktoriai: Sofija Skupienė (nuo 1950 01 21), Algis Dirba (nuo 1953 09), Algis Indilas (nuo 1954 08 05), Algis Grubliauskas  (nuo 1955 12 09), Danielius Kazlauskas (nuo 1956 05 12), Stanislovas Stočkus (nuo 1957 10), Stasys Sasnauskas (nuo 1962 08 01), Aldona Grunskytė (nuo 1963 03 01), Zita Narvydienė (nuo 1963 11 05), Leonas Andrijauskas (nuo 1965 01 05), Edvardas Paulauskas (nuo 1966 03 24), Gražina Račinskaitė (nuo 1966 11 01), Gražina Ignatjeva (nuo 1969 04 01), Veronika Černeckaitė-Naruševičienė (nuo 1970 12), Vidmantas Krapavickas (nuo 1971 09 01), Jerina Tamošiūnienė (1973 02 15-1975 01 10), Kazys Stančikas (1976 01 01-1976 08 20; 1980 09 03-1984 02 01), Romas Laucius (1976 08 01-1980 09), Vanda Samulionienė (1984 02 01-1998 06 29), Rapolas Lukoševičius ( 1998 06 29-2014 04 19).

Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu 1999 m. įsteigtas Kupiškio kultūros centras (Gedimino g. 40) ir jo filialai seniūnijose.

 

        Leiskime laiką kartu!