Kupiškio kultūros centras

Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro pagrindinė funkcija yra kupiškėnų laisvalaikio užimtumo organizavimas, profesionalaus meno ir kultūros sklaida, etnokultūros paveldo išsaugojimas ir puoselėjimas, mėgėjų meno kolektyvų pasiūlos įvairovė, jų meninio lygio ir meistriškumo kriterijų realizavimas.

Kūrybiniai darbuotojai vykdo vaikų neformaliojo švietimo (NVŠ) programas, nuolatos ieško naujų finansavimo srautų per įvairius kultūros rėmimo fondus, ES paskelbtas programas, VVG projektus.

Istorija

Dar tarpukario metais Kupiškyje daugiausia kultūrinių renginių vykdavo J. Apšegos („Aušros“) salėje. Čia rodyti kino filmai, buvo statomi scenos veikalai, koncertuodavo chorai, vykdavo įvairūs susirinkimai. Salėje tilpdavo iki 300 žmonių. „Aušros“ salė visuomeniniams renginiams naudota ir pokariu, čia pasirodydavo vietiniai gastroliuojantys meno kolektyvai.

1948 m. Kupiškio aps. Vykdomojo komiteto pirmininkas Petras Silickas paruošė projektą atstatyti buvusį sinagogos pastatą (iš jo buvo likusios tik sienos) ir pritaikyti kultūros įstaigų poreikiams. Naujieji Kupiškio r. kultūros namai buvusioje sinagogoje atidaryti 1950-07-20. Žiūrovų salėje buvo apie 360 vietų. Tame pačiame pastate vėliau įsikūrė ir muziejus, biblioteka, rajono kultūros skyrius. Rajono miesteliuose ir didesniuose kaimuose tuo metu veikė klubai-skaityklos. Apie 1957—1958 m. jie buvo panaikinti ir vietoje jų kūrėsi kultūros namai. Rajoniniai kultūros namai tapo svarbiu miesto ir rajono kultūrinės veiklos centru, čia kūrėsi nauji meno saviveiklos kolektyvai. 1950 m. kultūros namų saviveiklininkai dalyvavo pirmoje po karo respublikinėje dainų šventėje. Nuo tada kupiškėnai buvo visų respublikinių ir pasaulio lietuvių dainų švenčių dalyviai. Susibūrė brandūs meno saviveiklos kolektyvai. Jiems vadovavo gabūs kolektyvų vadovai chorvedžiai: A. Driukas, V. Zinkevičius, V. Vesalauskienė, E. Mackelienė, R. Lukoševičius. Choreografai: F. Lukšys, R. Survilaitė, G. Ignatjeva, V. Augustavičienė, V. Sagulina, S. Kazlauskas, A. ir R. Andziuliai. Pučiamųjų orkestrų ir kaimo kapelų vadovai: J. Simaška, L. Vaitkus, J. Jašmanavičius, T. Raižė, D. Ilčiukas, R. Žadeikis, B. Glemža, R. Lukoševičius. Dramos mylėtojus būrė R. Morkūnas, I. Kurklietytė, D. Žadeikienė. Šiuose kultūros namuose 1966-09-10 įvyko teatralizuoto spektaklio premjera „Senovinės kupiškėnų vestuvės“ (režisierius P. Zulonas). Šis spektaklis pelnė išskirtinį Lietuvos žiūrovų, kultūros specialistų įvertinimą, buvo suvaidinta daugiau kaip 660 spektaklių – tai išskirtinis kultūros reiškinys mūsų šalyje. Apie 1964 m. žiūrovų salė padidinta iki 390 vietų.

Atkūrus nepriklausomybę

1985 m. rajone buvo 4 zoniniai kultūros namai: Alizavos, Subačiaus, Skapiškio ir Šimonių bei 11 kaimo kultūros namų: Adomynės, Antašavos, Juodpėnų, Pyragių, Noriūnų, Rudilių, Migonių, Salamiesčio, Subačiaus mstl., Lukonių, Šepetos. Atkūrus nepriklausomybę, visoje respublikoje vyko klubinių įstaigų restruktūrizacija. 1999 m. rajoniniai kultūros namai tapo Kupiškio kultūros centru, o kaimo kultūros namai – laisvalaikio centrais. Iš pradžių Kupiškio kultūros centras tik metodiniame lygmenyje vadovavo kitoms klubinėms įstaigoms, tačiau Kupiškio rajono savivaldybės tarybai sujungus kultūros ir švietimo skyrius, kultūros centrui perėjo ir administracinio valdymo funkcijos.

Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu 1999 m. įsteigtas Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centras (Gedimino g. 40) ir jo filialai seniūnijose.

Nors 1975 m. prie kultūros namų buvo pristatytas priestatas su erdviu holu ir sanitariniais mazgais, tačiau išaugusių kultūros namų, rajoninės bibliotekos ir muziejaus poreikių pastatas nebetenkino. 1976-06-23 LTSR Ministrų Taryba potvarkiu Nr. 402 pritarė Respublikinio tarpkolūkinių organizacijų susivienijimo iniciatyvai Kupiškyje pastatyti kultūros namus, turinčius 400 vietų žiūrovams. Projektą paruošė Miestų statybos instituto Kauno filialas (arch. R. Kamaitis ir R. Ruškys). Naujieji kultūros namai kairiajame Kupos krante pradėti statyti 1980 m. vasario mėnesį. Juos statė Kupiškio rajono tarpkolūkinė statybos organizacija. Paaiškėjus, kad darbai vyksta be TSRS Ministrų Tarybos leidimo (objekto sąmatinė vertė buvo daugiau kaip 1 mln. rublių), statyba buvo sustabdyta. Vėliau pavyko ją atnaujinti. Įrengti (pirmas toks atvejis LTSR) naujieji kultūros namai atidaryti 1983-12-03 (interjero autorius A. Kybrancas, vitražai E. Valiūtės, keramika A. Ličkutės ir A. Lauciaus, šviestuvai, sietynas – K. Simanonio). Senieji kultūros namai palikti bibliotekai.

Ryškiausius pėdsakus paliko šie direktoriai

Iš viso vadovavo daugiau nei  30 žmonių.