Rugsėjo 22 d. popietę ant Kupiškio piliakalnio rinkosi žmonės į tradicine jau tapusią šventę „Baltų vienybės diena“ kuri buvo skirta projekto „Palaimingoje sėlių žemėje“ pristatymui. Visus pasitiko trijų baltų tautų – lietuvių, latvių ir prūsų – plevėsuojančios vėliavos bei ragų ir daudyčių gausmas, sklindantis iš salamiestėno Giedriaus Gintauto ir kauniečių Vytauto Didžiojo universiteto folklorinio ansamblio „Linago“ vaikinų pučiamų trimitų.
Piliakalnis, nusėtas amatininkų bei tautodailininkų palapinėmis, priminė archaišką karinę stovyklą, ar tai senąjį mūsų protėvių kaimą, kuriame virė gyvenimas: kas puodus žiedė, kas trimitus ar skudučius pūtė, kas rūbus siuvo, kas kūjais mojavo, juostas pynė, karpinius karpė, kas šarvais vilkosi, senovinius kalavijus ir kirvius galando.
Tradicija tapo aukuro ugnies įžiebimas ir pagarbinimas. Autentišku būdu – titnagu ir skiltuvu ją įžiebė alytiškis – jotvingis Tomas Pacaitis, o visi giedojo ugnelei giesmę, garbino trijų baltų tautų žodžiais. Po to sukosi sutartinių ir karo dainų ratas.
Po sutartinių renginio vedančioji pristatė visus čia dalyvaujančius amatų meistrus, tautodailininkus, kulinarinio paveldo demonstruotojus, žolininkus, o po to pakvietė į svečių folklorinių ansamblių koncertą. Koncertavo: folkloriniai ansambliai – „Davila“ ir „Sėdauta“ iš Utenos su vadove Dalia Magyliene; „Linago“ iš Kauno Vytauto Didžiojo universiteto su vadove Laima Proškute; „Smetonos ūsai“ iš Vilniaus su vadove Edita Gumauskaite; „Dignojiši“ iš Jiekabpilio (Latvija) su vadove Aida Bikauniece; ir savi kupiškėnai – „Kupkėmis“, „Jaunimo Ramuva“, „Zbitkai“ su vadovėmis Alma Pustovaitiene ir Daiva Palioniene.Karinę programą parodė klubo „Varingis“ edukatoriai.
Nors krapnojo smulkus lietutis, bet visi dainavo bendras lietuviškas, prūsiškas ir latviškas dainas, šoko bendrus šokius. Čia iniciatyvą rodė savi – kupiškėnai , tai folkloriniai ansambliai: „Kupkėmis“, „Zbitkai“ ir „Jaunimo Ramuva“. Buvo sudegintas Rudens Lygiadienio simbolis – šiaudinis Ožys, kaip visų nesėkmių ir negandų atpirkėjas, po to užkurtas didysis laužas, o aukuro ugnelė buvo perkelta į vidų, atvežta su žvake į kultūros centrą kur vyko linksma ir nuotaikinga vakaronė grojant instrumentinio folkloro grupei iš Vilniaus „Smetonos ūsai“
Darna ir vienybė telydi mus baltus dar ilgus ilgus amžius.
Kupiškio kultūros centro informacija
