Šventei ruoštis pradėjome nuo 2019 metų pradžios, vos tik laimėję LKT dalinai finansuojamą projektą „Kupiškėnų vestuvių edukacinis pristatymas Lietuvos ir Europos lietuvių bendruomenėse“. Ieškojome trūkstamų vaidintojų, repetavome. Kadangi buvo numatyta sukurti filmą, tad balandžio mėn. gale jau filmavomės Niūronyse (Anykščių r.) Arklio muziejuje, kur apvaidinome nuotakos išlydėjimą iš savo namų – „…anon šalin“. Su žirgais jojo „vedžiai“, jaunosios ir jaunojo svitos bei muzikantai važiavo žirgais pakinkytomis karietomis. Filmą ėmėsi kurti Kupiškio televizijos vadovas Povilas Vireliūnas.
Rugsėjo 28-oji – tapo etnografinio vaidinimo „Vesėlios anoj šaly“ sukūrimo 20-mečio paminėjimo švente. Šventę sudarė trys dalys: 1-oji „Par Kupiškio miestų“ – vestuvininkų svita – vedžiai (jaunosios svotai-pabroliai) ant žirgų raiti jojo, o kračvežiai vežė jaunosios kraičius žirgu pakinkytu vežimu nuo pat Kupiškio piliakalnio per Aukštupėnų kaimą, toliau Pergalės ir Gedimino gatvėmis ligi bromo prie kultūros centro, kur jų laukė „anos šalės svečiai“. 2-oji dalis „Vesėlnykų sutikimas prė bromo“ – čia, lauke prie bromo prasidėjo vaidinimas. Vedžiai ir kraičvežiai turėjo išpirkti bromą, įnešti kraičius „klātin“, kad atvažiavę jaunieji laisvai praeitų pro vartus, nukeliautų prie „klātės“, kur su duona ir druska jų lauks jaunojo tėvai. Pagal režisieriaus sumanymą filmo kūrėjas užfiksavo ir kitų t. y. pačių svarbiausių vestuvininkų atvažiavimą, tai jaunosios ir jaunojo karietų. Mat, pagal paprotį, jie atvyksta vėliau, kada bromo vartai ir klėtis jau išpirkta bei klėtyje jaunųjų lova paklota. Trečioji vaidinimo dalis vyko kultūros centro Didžiojoje salėje, žiūrovams persikėlus į ją. Vedžiai dainomis, oracijomis ir marčios dovanomis išpirko klėties raktą, lovą ir ją paklojo atsivežtais jaunosios patalais. Po to buvo sutikti jaunieji, kur jaunoji atvyko apsigobusi balta drobės marška „…kad roganos nepamatytų ir iškodos nepadarytų“, jaunieji paguldyti, svočios nuleidėjos užrakinti, vestuvininkų dainomis užmigdyti.
Apvaidinti „Pirmoryčiai“ kur triukšmu ir kėlimo dainomis jaunieji prikeliami, pirmą kartą marti nuometuojama, anyta ir šešuras išsakydami oracijas priima marčią į savo namus, marti lenkiasi ir sako maldas žemei, šuliniui, oracijomis ir maldelėmis įsiteikia naujos šeimos nariams, kaimynams – apdovanodama juos savo rankų darbo dovanomis. Šešuras veda marčią trobon vestuvininkų padarytu taku, o jie pila jaunuosius grūdais išsakydami linkėjimus: „skalsos, vaisingumo, pilnų aruodų, sveikotos, loimas…“
Toliau tęsiasi tikros vestuvės – marti juokinama, šokdinama, slepiama po marška „kad jaunikis atrastų ir prie visų pareikštų – MONO PATI“. Jaunieji karūnavojami ir jiems linkima gausos ir stiprybės. Dar marti tikrinama „ar ne šluba?“ Todėl šokamas paprotinis vestuvinis šokis „Kadrilis“ ir tik po to anyta atiduoda marčiai „visų gaspadinystį“ paduodama jai šluotą, kurią marti apriša savąja pintine juosta ir mosikuodama sukiojasi svečių rato vidury, o tie barškindami visokiais namų apyvokos rakandais dainuodami šoka aplink ratu. Karūnavojamas jaunojo brolis – dieverys, šokamas paskutinis šokis – suktinis. Ir tikrai, jau vestuvių pabaiga, nes pivorius-aludaris atnešą bačkos volę ir parodo visiems sakydamas: „gėra gėrt, kol yra, ale ir bačka su dugnu“. Dainuojamos svečių išvarymo dainos, atsisveikina jaunosios šalies svečiai, jaunojo pusės svečiai ir viešnios dar kviečia „prošom, svotai, naktavot, jum mokėsma čėstavot“…
Folklorinio ansamblio „Kupkėmis“ dalyvių vardu lenkiuosi jau anapilin iškeliavusiai Vandai Rastenytei Balsienei, vaidinimo „Vesėlios anoj šaly“ scenarijaus autorei ir kolektyvo krikštomočiai, sukūrusiai Kupiškio krašto vestuvinių papročių, apeigų ir tikėjimų šedevrą, kurį mes šiandieną – 21-ojo amžiaus pradžioje dar galime apvaidinti ir parodyti Kupiškio, Lietuvos ir pasaulio žiūrovams. Tuo pačiu galime tęsti Kupiškėnų vestuvių tradiciją – skleisti ir populiarinti nacionalinio paveldo vertybę. Dėkoju vaidinimo režisierei Jūrai Sigutei Jurėnienei už gilų matymą ir vertybės suvokimą, už pagalbą rengiant, atnaujinant vaidinimą. Taip pat dėkoju dailininkei-scenografei Ingridai Rudzinskienei už puikių vaidinimo dekoracijų sukūrimą. Dėkoju Lietuvos kultūros tarybai, Kupiškio rajono savivaldybei, UAB „Dailista“ ir „Bočiupis“ finansiškai parėmusiems projektą.
Kupiškio kultūros centro etninės kultūros skyriaus ir folklorinio ansamblio „Kupkėmis“ vadovė Alma Pustovaitienė
