Trys baltų tautos – lietuviai, latviai ir prūsai; devyniolika baltų genčių. Iš jų trijų genčių ainiai – kuršiai, žiemgaliai ir sėliai – gyvena abiejose valstybėse: Lietuvoje ir Latvijoje.
Mes, Kupiškio krašto žmonės, esame Sėlos istorinių žemių gyventojai – kaip ir Zarasų, Rokiškio, Biržų, Anykščių, dalinai Pasvalio ir Utenos kraštų žmonės. Didžiąją sėlių genties žemių teritoriją XIII a. Lietuvos karalius Mindaugas padovanojo Livonijos valstybei. Taigi, kur būta Livonijos – Latvijos sėliai – ligi pat Dauguvos upės.
Unikali, savita ir paslaptinga sėlių gentis – iš visų baltų genčių mažiausiai ištyrinėta. Ji turėjo savitą materialinę kultūrą ir iki mūsų dienų išlaikė nepaprastą savo dvasinės kultūros palikimą – senąsias burdonines dainas ir savitas polifonines giesmes bei instrumentines (skudučių, ragų, daudyčių, kanklių, lamzdelių) sutartines. Pastarosios įtrauktos į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) paveldo sąrašą.
Jau praeitų metų gruodyje buvo sumanyta surengti sėlių dainų ir giesmių pasidainavimų ir muzikavimo vakarą. Pasiteisinus sumanymui ir pritarus kitų Lietuvos sėlių rajonų folkloro ansambliams bei Latvijos Sėlos folkloro kolektyvams, tokia šventė buvo surengta Kupiškio kultūros centre gruodžio 14 d. Po to Lietuvos kultūros tarybai buvo pateiktas projektas „Tarptautinė folkloro šventė „Sėlių dainos ir giesmės“ skirta 2025-iesiems – atmintiniems lietuvių liaudies dainų metams“, ir buvo gautas finansavimas (kofinansavo Kupiškio rajono savivaldybė).
Kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais kultūros centre vyko liaudies dainų ir sutartinių mokymai visuomenei, edukaciniai kankliavimo mokymai penkiastygėmis sėlių kanklėmis bei šiaudinių sodų pynimo mokymai, kuriuos vedė folkloristai, muzikos mokytojai, etnomuzikologai, tautodailininkai.
Didžiausias akcentas – tarptautinė folkloro šventė „Sėlių dainos ir giesmės“ – buvo surengta gegužės 31 d. ant mitologinio kalno Gaidžiokalnio, ant Gaigalių piliakalnio ir Kupiškio kultūros centro prieigose.
Šventėje dalyvavo folkloro ansambliai bei grupės iš Sėlos: „Žemyna“ (vadovė Aušra Butkauskienė, Pabiržė, Biržų KC); „Lygė“ (vadovai Albertas Bartašius, Lina Bartašienė, Valakėliai, Pasvalio KC); „Čiūta“ (vadovė Diana Skvarčinskaitė, Zarasų KC); „Valaukis“ (vadovė Regina Stumburienė, Anykščių KC); „Saucejas“ (vadovė Vineta Romane, Ryga, Latvija); ir Kupiškio KC kolektyvai: „Kupkėmis“ (vadovė Alma Pustovaitienė), „Jaunimo Ramuva“ ir „Sakuolės“ (vadovė Daiva Palionienė).
Palabinome ir pagarbinome Gaidžiokalnio aukuro ugnelę, giedojome jai sutartines ir kitas dainas. Po to vieni dalyvių lipome ant Gaigalių piliakalnio, kuris buvo papuoštas baltų ornamentuotu ženklu, kiti pievoje prieš piliakalnį – visi pakaitomis dainavome sutartines, burdonines latvių dainas, atitartines ir kitas sėlių kraštų dainas, pūtėme ragus, skudučius.
Po to visi vaišinosi gamtoje paruoštomis vaišėmis ir žolelių arbata. Vėliau vykome į Kupiškį, kur nuo 16 val. prasidėjo visų kolektyvų koncertas kultūros centro prieigose, prie Kupos.
Renginio sumanytoja ir vedančioji Alma Pustovaitienė supažindino su sėlių genties istorija, paveldėta kultūra, keletu išlikusių senųjų sėlių žodžių, jų panašumais su latviškais žodžiais bei atitikmenimis. Po to vyko visų kolektyvų koncertas.
Svečius ir kupiškėnus pasveikino Kupiškio rajono mero Algirdo Raslano patarėja Auksė Čepelė ir kultūros centro direktorė Malvina Zimblienė, kurios įteikė kolektyvams padėkas ir atminimo dovanas – tautodailininkės Genės Vaičikauskienės sukurtus keramikinius suvenyrus.
Po koncerto visi svečiai buvo pakviesti į nuotaikingą sėlišką vakaronę kultūros centro fojė, kuris buvo papuoštas Kupiškio meno mokyklos dailės skyriaus mokinių piešinių paroda „Kupiškio krašto dainos“ (mokytoja Rita Laskauskienė). Paroda skirta Lietuvių liaudies dainų metams.
Sėliai! Esame pirmieji – susitelkę, susibūrę ir kartu tęsiame paveldėtą savastį, skleidžiame ją visai Lietuvai, Latvijai ir pasauliui. Gyvuosime, saugosime, populiarinsime ir skleisime savąjį paveldą.
Kitais metais ši šventė persikels į kitą Sėlos rajoną – į Anykščius.
Informaciją parengė
Mėgėjų meno ir etninės kultūros skyriaus Meno vadovė
Alma Pustovaitienė
G. Kirklytės nuotr.
