Dažnai kitų darbus pastebime tik tuomet, kai jie būna dideli ar tviska pompastika. Tačiau geri darbai gali būti įvykdyti nereikalaujant didelių lėšų, bet naudojant vidinius žmogaus resursus: supratingumą, pagarbą, užuojautą, gerumą. 2015 m. lapkričio 6-ąją, Kupiškio miesto centre, sužibo pilietinės akcijos „Uždekim žvakelę išėjusiems tremtiniams, politiniams kaliniams ir partizanams“ liepsnelės. Pilietiškame renginyje dalyvavo Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas, moksleiviai, pedagogai, senjorai bei Kupiškio miesto įstaigų vadovai. Paklausta apie akciją, jos svarbą, Kupiškio P. Matulionio progimnazijos istorijos mokytoja Nijolė Puzelienė, atsakė: Ši pilietinė akcija labai reikalinga. Norėčiau didesnio valstybės narių požiūrio į Lietuvos laisvei skirtas dienas. Tokio pobūdžio akcijos turėtų sutraukti visus, ne tik politikus, bet ir kiekvieną iš mūsų. Turime ugdyti supratimą bei pagarbą tiems, dėl kurių dabar galime jaustis laisvi“.
Po uždegtų žvakučių prie paminklo skirto pagerbti žuvusioms aukoms 1953 m., kalbą pasakė kunigas Justas Jasėnas. Jis kvietė visus į bendrą maldą, prisiminti ir pagerbti krašto didvyrius. Vėliau žodį tarė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Kupiškio skyriaus vadovė Dalia Dyrienė. Ji dėkojo susirinkusiems bei ragino šios akcijos metu sustoti, neskubėti, visiems pabendrauti ir prisiminti šiuos žmones, dėl kurių buvo degamos žvakutės. Žvakelė – tai tiltas jungiantis žuvusias aukas su pagarbą išreiškiančiais.
Prie „Uždekim žvakelę išėjusiems tremtiniams, politiniams kaliniams ir partizanams“ prisijungė ir kita akcija, tai „Pyragų diena“. Ją inicijavo Kupiškio jaunimo centras, kurios tikslas parduoti skanėstą, pyragaitį už tokią sumą, kokią žmogus gali sau leisti, o visus surinktus pinigėlius perduoti „Išsipildymo akcijai“.
Moralas būtų toks, kad reikia tiek nedaug, dažnai tik noro, kad gyventi būtų jaukiau ir geriau. Gerbkime, saugokime ir padėkite vieni kitiems. Kaip Prancūzijos filosofas Mišelis de Montenis yra pasakęs: „Gyvenimas pats savaime nėra nei gėris, nei blogis, o tik jų buveinė; koks jis bus, priklausys nuo mūsų pačių”.
