Rikiuoju spalvas. Kuri bus pirma?
Balta – tai tikriausiai mieloji Mama.
Tyra širdimi. O švelniausia ranka
Ji glosto man plaukus: „Ilsėkis, miela“.
Geltoną padėjau šalia tos baltos.
Ji saulę atstos, kai pritrūksta šviesos.
Dar mėlyną noriu į eilę rikiuot –
Dangus tebus giedras, skaidrus visados.
Žalia nenustygsta. Tad paimu ją…
Šitaip kupiškėnų literatų klubo „Lėvens balsai“ narė Vida Palionienė pradėjo pinti įvairiaspalvę 2015-ųjų metų tradicinių poezijos pavasarėlio skaitymų „Prisijaukinkime poezijos paukštę“ Adomynėje posmų pynę. Ji šiemet ypatingai marga, šilta ir jauki. Gal todėl, kad skiriama Adomynės 460 metų jubiliejui ir yra šventinių renginių Adomynėje dalis.
Alyvų, neužmirštuolių, pakalnučių kvapai ir spalvos sujungė Kupiškio ir Anykščių rajonų kūrėjus, jaukiai įsikūrusius dvaro verandoje. Pro langus atsiveriantys gražiai tvarkomų tvenkinio pakrančių vaizdai tik dar labiau žadino vaizduotę ir kėlė pasididžiavimo gimtine jausmus.
Literatų klubo „Lėvens balsai“ pirmininkė Regina Baltrūnienė šiemet atlydėjo į Adomynę Eugeniją Katauskienę, Vidą Palionienę, Aušrą Uldukienę ir Giedrę Murnikovienę.
Kaimyninio Anykščių rajono Svėdasų bibliotekos literatų klubo „Sietuva“ vadovė Alma Švelnienė pristatė savo klubo veiklą, 2005 metais išleistą trečiąją sietuviškių kūrybos rinktinę „Žydėjimas“ – savo sielos žiedus, ieškančius ir surandančius atbalsį skaitytojų ir klausytojų širdyse, žiedus, ilgiausiai žydinčius šioje žemėje. Guobienė Irena – ankstesnįjį klubo narių kūrybos almanachą „Baltieji debesys“, o Ona Jėckienė virkdė akordeoną ir švelniomis melodijomis skraidino susirinkusiųjų mintis ir širdis jaunystės takais gimtinės laukuose…
Šeimininkams atstovaujanti Adomynės pagrindinės mokyklos mokytoja Danutė Vizbarienė pasidalino ne tik savo širdies atsivėrimais, bet perskaitė keletą ir savo dukros Agnės sukurtų eilių.
Bendraminčių susitikimas baigėsi kūrėjų susitarimu kitais metais atvežti kūrinių, skirtų vis gražėjančiai Adomynei ir bendromis dainomis pritariant mokytojos Onos Jėckienės akordeonui.
Pakalniškienė
