Gegužės 31 – osios saulėtas rytas ir besišypsanti saulutė jau pranašavo, kad diena nepraeis veltui. Taip ir buvo. Būtent šią dieną Naivių kaimas atgijo nuo vaikų juoko bei šurmulio. Linksmai paminėti Vaikų gynimo dienos visus pakvietė Kupiškio rajono kultūros centro Naivių padalinio vadovė Angelė Kovienė.
Pasveikinusi vaikus su švente, teta Angelė visiems pranešė, kad Naivių kaime yra paslėptas lobis, o jo pradėti ieškoti bus galima tik išbandžius jėgas įvairiose rungtyse. Pirmiausia, vaikai išbandė meninius gebėjimus. Kas piešė, kas tapė, o kas tiesiog patarinėjo. Juk taip smagu kurti ir piešti gamtoje visiems kartu ! O kaip nesistengsi, jei laukia įvairūs prizai! Už tai esame dėkingi mūsų nuostabiesiems rėmėjams: Audriui Blaževičiui, Rimui Kurkliečiui, Gintui ir Rolandui Kaulakiams.
Vėliau mažieji čempionai aiškinosi, kas iš visų taikliausias. Jie žaidė boulingą. Tik vietoj kėglių čia stovėjo gaiviųjų gėrimų buteliukai, o vietoj rutulio – kokosas. Kaip nekeista, kuo žaidėjas jaunesnis, tuo jis buvo taiklesnis….Netrukome išsiaiškinti ir pačius stipriausius, greičiausius, vikriausius. Vaikai traukė virvę, bėgo su lankais, čiuožė vasaros slidėm, maudėsi saldainių lietuje. Visus išalkusius skaniais blynais su uogiene vaišino močiutė Janina ir teta Gytė. Joms krosnį – pečiuką (kaip rusų animaciniame filmuke vaikams „lydekai paliepus, man panorėjus“) padėjo atgabenti geras vaikų draugas senelis Augenijus. Nusidriekė ilga eilė prie blynų. Niekas negalėjo net pagalvoti, kad seneliai gali būti tokie vikrūs. Nė vienas neliko alkanas.
Atėjo visų laukta akimirka – lobio paieška. Pasiskirstę komandomis, gavę žemėlapius, jaunieji lobių ieškotojai ėmėsi darbo. Jų nesustabdė nei kliūtys, nei pavojai. Kartu į nuotykius leistis nepabūgo ir patys mažiausi. Pagaliau tikslas buvo pasiektas ir lobis atrastas. Laimėjo draugystė, užsispyrimas ir gera nuotaika. Pavargę, bet su šypsenomis veiduose, vaikai sėdo prie stalo skanauti šventinio torto. Nuilsusių ir pavargusių vaikų čia laukė dar vienas netikėtumas – juos aplankė ir pasaką pasekė močiutė Jadvyga. O kiek ji pasakų moka!… Kaip gražiai seka!.. Kiek daug visko ji žino… Tikra laimė turėti tokią močiutę.
Dar ilgai netilo muzika, vyresnieji aptarinėjo šventės įspūdžius, o mažieji vis dar skaičiavo pagautus saldainius. Laikas prabėgo akimirksniu. Vaikystė taip pat greitai praskries. Sustokime nors akimirkai ir pasidžiaukime kartu su vaikais. Smagu Vaikystės šalyje!
ansamblio „Obelėlė“ vadovė
