Skip to main content
Apžvalgos

Tarptautinė stažuotė Latvijoje ir Estijoje

By 22 spalio, 201521 gegužės, 2016No Comments
 
Panevėžio rajono švietimo centras vykdo Kultūros tarybos dalinai finansuojamą projektą „Baltijos šalių dainų švenčių tradicijos: patirtys ir galimybės“. 2015 m. spalio 20–22 d. Biržų, Kupiškio, Kėdainių, Kauno ir Panevėžio rajonų kultūros skyrių ir kultūros centrų specialistai dalyvavo Latvijoje ir Estijoje vykusioje stažuotėje. Pagrindinis stažuotis tikslas – susipažinti, kaip Latvijoje ir Estijoje jaunimas įtraukiamas į liaudies dainų ir šokių kolektyvus, kokie sprendimai priimami savivaldybėse siekiant populiarinti dainų šventes, kaip keliama kolektyvų vadovų kvalifikacija.
 
Stažuotė prasidėjo Latvijos Respublikoje. Rygoje stažuotės dalyvius sutiko Nacionalinio švietimo centro direktoriaus pavaduotoja Agra Berzins. Ji pristatė Latvijos Dainų šventės organizavimo ypatumus, švenčių atributiką, pademonstravo keletą vaizdo įrašų, akcentavo, kad pasirengimas dainų šventėms vyksta kasmet organizuojant mažesnes šventes regionuose. Vėliau lankėmės privačioje mokykloje „Dzirnas“ (plačiau: http://www.dzirnas.lv/lv/par_mums), kuriai vadovauja Latvijos Dainų švenčių choreografas, mokytojas Agris Danilevičs. Į šią mokyklą vaikai ir jaunimas ateina po pamokų. Estetiškai įrengtos šokio klasės, garso įrašų ir scenos rūbų dizainerės studijos, šokių salės – po vienu stogu telpa viskas, ko reikia norint pastatyti šokį ar netgi miuziklą. Vienas iš įdomiausių miuziklų, apie kurį pasakojo choreografas Agris Danilevičs, yra „Mauglis“, pastatytas pagal Džozefo Radjardo Kiplingo kūrinį. Įdomu tai, kad privačioje mokykloje „Dzirnas“ labai daug dėmesio skiriama liaudies šokiui ir pasiruošimui Latvijos Dainų šventei. Atsisveikindami su energija trykštančiu choreografu sužinojome, kad vasario mėnesį jis yra pakviestas į Lietuvą, galbūt turėsime galimybę susipažinti su jo režisūriniais darbais. Rudeniškais keliais iš Rygos išvykome į Aluojos savivaldybę (Staicelę). Čia mus svetingai sutiko Janis Bakmanis ir jo žmona Staicelės muzikos ir mokslo mokyklos direktorė. Pasigrožėjome autentišku XIX a. pastatu, kuriame įkurta mokykla. Visus sužavėjo sprendimas pastato rūsyje, kuriame seniau buvo sandėliuojamos daržovės, įrengti menų dirbtuves. Spalvingi vitražai, kaukės, keramikos darbai sukuria ypatingą šios mokyklos aurą. Nors Steicelės gatves gaubė tamsa, tačiau Janis Bakmanis mums svetingai parodė visus miestelio muziejus. Didžiausia staigmena buvo tai, kad pravėrę muziejų duris išgirdome staklių bildesį: turėjome galimybę pamatyti, kaip audžiami tradiciniai Latvijos audimų raštai. Latvių svetingumas ir noras išsaugoti latvių tautos dainas, šokius, amatus sužavėjo visus stažuotės dalyvius.
 
Antroji stažuotės diena prasidėjo kelione į Estijoje esančias Saremų salas. Estijai priklauso daugiau nei tūkstantis salų, tačiau žmonės gyvena tik šešiose iš jų, didžiausias miestas – Kuresarė. Vos tik išlipusius iš kelto mus pasitiko Estijos Nacionalinio kultūros centro folkloro specialistė Kristina Lember. Lankėmės kultūros centre bei Kuresarės savivaldybės kultūros skyriuje. Šio skyriaus specialistė Valve Herberg pristatė Estijos patirtį rengiantis Dainų ir šokių šventei, sužinojome, kad Estijoje yra Dainų ir šokių šventės registras, kuris išsprendžia daugybę organizacinių problemų. Saremų salų gyventojai ypač saugo savo tradicijas ir kalbą: kavinėse groja tik estiška muzika, o mokinių mamos pačios siuva tautinius rūbus ir į mokyklose vykstančias šventes jie ateityje eis pasipuošę tautiniais rūbais. Įdomu tai, kad Saremų kultūros centrų darbuotojai patys gamina ir tradicinius estų muzikos instrumentus, sunku pasakyti, ar skambesiu šie instrumentai prilygsta profesionalų pagamintiems, tačiau, kaip sakoma, „savas rūbas arčiau kūno“.
 
Trečiąją stažuotės dieną artėdami prie Lietuvos, bet mintimis grįždami į Latviją ir Estiją diskutavome apie tai, ar kuri nors Lietuvos privati mokykla moko jaunimą tautinių šokių taip, kaip tai daroma privačioje Agrio Danilevičs mokykloje, kalbėjomės apie Saremų salų gyventojų šeimose ugdomą tautiškumą. Galbūt todėl Estijoje tiek daug norinčių dalyvauti Dainų šventėse, o konkursai ir atranka ypač sudėtingi ir dideli. Susipažinę su Latvijos ir Estijos patirtimi stažuotės dalyviai turi įvairių pasiūlymų Biržų, Kupiškio, Kėdainių, Kauno ir Panevėžio rajonų savivaldybėms: įrengti daugiau lauko erdvių, kasmet finansuoti kolektyvų pasirengimą Dainų šventėms, siekti, kad dainų ir šokių festivaliai rajonuose ir regionuose vyktų kasmet, paskatinti atrankoje dalyvavusius, bet į Dainų šventę nepatekusius kolektyvus apgyvendinant juos Vilniuje ir padovanojant bilietus į švenčių renginius. Juk Dainų šventė – svarbus kultūrinis įvykis, todėl reikėtų sudaryti sąlygas joje dalyvauti ne tik laimėjusiems, bet ir tiems, nuo kurių laimė nusisuko.
 
Norime priminti, kad 2003 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją bei simboliką UNESCO pripažino žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru, 2008 m. ši tradicija įrašytą į reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Prasminga ir tai, kad 2015 metais sukanka dešimt metų UNESCO kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo konvencijai. Panevėžio rajono švietimo centras, vykdydamas projektą „Baltijos šalių dainų švenčių tradicijos: patirtys ir galimybės“ siekia įgyvendinti ratifikuojant konvenciją valstybių narių iškeltus tikslus: skatinti kultūros politiką ir priemones, stiprinančias kūrybingumą, suteikiančias kūrėjams galimybes dalyvauti vietos ir tarptautinėse rinkose ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą menininkų mobilumo srityje.
 
Daugiau nuotraukų ir filmuką apie stažuotę galite pamatyti Panevėžio rajono švietimo centro socialiniame tinkle „Facebook“: https://www.facebook.com/prsc.lt.
Renata Jankevičienė,

 

Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja, projekto koordinatorė

 

 

 

 

 

 

 

kkc

Author kkc

More posts by kkc
Eiti prie turinio